Leon Levson: Pietų Afrikos fotografas

„Laikas buvo vasaros pabaigos link. Medžiai nebegalėjo išlaikyti savo sunkios naštos ir jų sunokę vaisiai krito: nuostabiai kvepiantys obuoliai, kriaušės, slyvos išsibarstė ant žemės kaip apleisti vaikai – vaikai, netekę savo motinos globos,“ – taip poetiškai Lietuvos gamtą aprašė iš gimtosios Raguvos į Kauną keliavęs vienas žinomiausių Pietų Afrikos fotografų Leonas Levsonas. 

Leonas Levsonas gimė 1883 m. Raguvoje neturtingų žydų Joshia ir Shenos Lewinsohnų šeimoje. Kartu augo dar du vaikai – berniukas Artūras ir įvaikinta mergaitė Rebeka, Leonas buvo jauniausias jų sūnus. Amžininkų žodžiais, motina buvo patraukli asmenybė ir turėjo puikų humoro jausmą. Tėvas prekiavo linais – juos supirkdavo iš vietinių kaimiečių, namuose išvalydavo ir paskui parduodavo.  

Levsonas įgijo pradinį išsilavinimą Raguvos chederyje. Jau tada pasireiškė ir mažojo Leono susidomėjimas daile, kai kartą pakeliui į sinagogą jis sutiko keliaujantį dailininką, jauną vyrą smailia raudona barzda, kurio tapomas paveikslas visiškai pakerėjo mažąjį berniuką, be to, tasai išvykdamas dar ir padovanojo Leonui pirmąjį jo gyvenime pieštuką. Levsonas pradėjo rinkti įpakavimo popierių, naudodamasis peiliuku sukonstravo kažką panašaus į stovą, vinutėmis pritvirtino kartono gabalą ir pradėjo piešti. Tuo metu jaunuolių polinkis į meną dažniausiai buvo sutinkamas priešiškai tiek šeimos, tiek visos žydų bendruomenės. Tačiau Levsonui pasisekė, nes jo susidomėjimas daile ne tik kad nebuvo smerkiamas šeimoje ar tolimesnių giminių, bet ir buvo visaip palaikomas bei skatinamas. 

1895 m. būdamas vos dvylikos metų, Leonas buvo paskirtas fotografo Arono Pulerevičiaus mokiniu Kaune. Kadangi buvo gabus piešimui, lengvai išmoko retušavimo amato ir taip susitaupė lėšų tolimesniam mokymuisi. Dirbdamas fotografo pagalbininku, įgijo nuoseklius šios profesijos pagrindus ir, kas ypač svarbu, sukaupė išsamias praktines fotografijos technikos žinias. Tais laikais dar buvo naudojamos šlapio kolodijaus plokštelės, fotografas pats turėdavo įjautrinti popierių, o pozuotojas būdavo pritvirtinamas prie kėdės, kad nesujudėtų per būtiną ilgą ekspozicijos laiką. 1897–1900 m. Levsonas lankė ir dailės pamokas Vilniaus piešimo mokykloje. 

Tačiau jau po metų susipykęs su Pulerevičiumi, Levsonas išvažiavo į Vilnių ir nuėjo ieškotis darbo pas matyt geriausią tuo meto miesto fotografą – Icką Serebriną. Patikrinęs paauglio retušavimo įgūdžius Serebrinas priėmė jį į darbą su 30 rublių alga, nors tuo metu pas jį jau ir taip dirbo vienuolika pagalbininkų. Po šešių mėnesių Serebrinas trims savaitėms išvykdamas į Paryžių kartu pasiėmė ir Leoną. Ten jie aplankė kelias meno galerijas, kurios padarė berniukui didelį įspūdį. 1900–1901 m. su savo darbdaviu fotografu gyveno Rusijoje, Chvalynske, Saratovo srityje.  

1902 m. dėl tėvo sveikatos sutrikimų ir nuogirdų apie didėjantį antisemitizmą Rusijos imperijoje Levsonas atsisakė ambicijų mokytis menų Paryžiuje ir išvežė tėvus į Pietų Afriką, sekdamas anksčiau emigravusio vyresniojo brolio Artūro pėdomis. Kaip ir dauguma kitų žydų emigrantų, iš Liepojos uosto jie krovininiu laivu atplaukė į Londoną. Čia buvo apgyvendinti Rytų Londone, greičiausiai vienoje iš laikinų keliaujančių žydų prieglaudų. O po kelių savaičių prasidėjo ilgą ir kupiną vargų kelionę į Pietų Afriką.  

Atvykęs, Levsonas jau netrukus susirado darbą „Pietų Afrikos lyderių fotografų“ Brolių Duffusų fotografijos studijoje, kurią vėliau ir perėmė. Levsonas įgijo „puikaus, jautraus ir savito portretisto“ reputaciją, ir netrukus jam jau pozavo daug žymių žmonių: diplomatai, valstybės veikėjai, verslininkai, menininkai – Pietų afrikiečiai ir svečiai. Fotografavo Levsonas ir pirmąjį Pietų Afrikos Sąjungos ministrą pirmininką generolą Louisą Bothą. 1914 m. Levsonas atvyko fotografuoti Bothos tuo metu, kai šis afrikanerių karo vadas ir buvęs maištininkas pirmą kartą (siuvėjas dar baigė paskutinius pataisymus) užsivilko britų armijos uniformą. Seansas buvo sutrukdytas dar neprasidėjęs, nes Botha buvo iškviestas dėl ką tik prasidėjusio maišto. Galiausiai foto seansas sėkmingai įvyko ir, pardavus 500 vnt. Bothos pasirašytų kopijų, buvo surinkta 1000 ginėjų karo reikmėms. Nuo to laiko Botha užsakinėjo studijinius portretus tik pas Levsoną ir netgi pakvietė jį pasilikti savo sodyboje norėdamas daugiau fotografijų. 

1913 m. Leonas vedė Roslyn Elkin, greičiausiai ją išsikvietęs iš Lietuvos. Roslyn vėliau susirgo Parkinsono liga ir Levsonas su ja išsiskyrė. 1914 m. jiems gimė vienintelė dukra Rhona Levson, vėliau tapusi žinoma skulptore bei rašytoja. Po penkių metų jis aplankė gimines JAV, ir kurį laiką dirbo emigranto iš Ukrainos Eliaso Goldenskio studijoje Filadelfijoje. JAV džiaugėsi aplankęs „Kodak“ gamyklą ir kino studiją. 

3-iajame deš. jis dažnai keliaudavo į Prancūziją, Italiją ir Didžiąją Britaniją (1934 m. ten gyveno net 6 mėnesius). Lankydamasis šiose šalyse, susipažino su tokių žymių modernizmo fotografų, kaip Alfredas Stieglitzas, Edwardas Steichenas ir Man Ray, kūriniais. Tapo Didžiosios Britanijos Karališkosios fotografijos draugijos nariu. 3-iojo deš. pradžioje suorganizavo pirmąją modernaus meno parodą Johanesburge. Tarp pristatytų menininkų buvo Matisse’as, Picasso, Lurçatas, Bara, Marcoussis ir Braque’as. Dauguma šių meno kūrinių yra išlikę jo anūko Jonathano Sterno namuose. Tuo metu prasidėjo ir jo dešimt metų trukęs romanas su brite aktore ir rašytoja Constance O’Malleson (Colette). 

1943 m. Keiptauno galerijoje Argus įvyko Levsono pirmoji paroda „Pietų Afrikos karo pastangų fotografija“, Elektros tiekimo komisijos užsakyta nufotografuoti besiruošiančias karui šalies gamyklas. Levsonas buvo užfiksavęs įvairių šalies pramonės šakų darbą karo pramonės reikmėms antrojo Pasaulinio karo metu, tarp jų – avalynės ir kojinių gamybos, mezgimo, metalo lydimo ir kt. 1944 m. jis vedė 28 metais jaunesnę britę rašytoją ir politinę aktyvistę Winifred (Freda) May MacDonald Troup.  

Karui pasibaigus ir kurui atpigus, Levsonas pradėjo kaimo ir miesto vietovėse fotografuoti juodaodžių Pietų Afrikos gyventojų gyvenimą. Apkeliavo didelę dalį Pietų Afrikos ir šalia esančių teritorijų – Basutolandą (dabartinis Lesotas), Bechuanalandą (Botsvana) ir Svazilandą (Esvatinis). Po poros metų šių kelionių metu sukurti darbai buvo pristatyti jo žinomiausioje parodoje, globojamoje Karališkosios Afrikos draugijos – „Sutikite bantus: besikeičiančių kultūrų istorija“ Londono Foyle’s meno galerijoje. 

1957–1959 m. jis pasiūlė savo pagalbą ir kontaktus amerikiečių režisieriui Lionelui Rogosinui, kuriančiam filmą „Afrika, sugrįžk“. Antiapartheido klasika tapęs 1959 m. nepriklausomo amerikiečių režisieriaus darbas filmuotas slapta, su maža komanda ir neprofesionaliais aktoriais, tačiau yra vienas iš nedaugelio PAR filmų, perteikiančių juodaodžių gyvenimą apartheido metu. Levsonas suvedė Rogosiną su politiškai aktyviais juodaodžiais PAR žurnalistais bei su žurnalo Drum rašytoju Williamu „Bloke“ Modisane, kuris vėliau prisidėjo ir prie šio filmo scenarijaus.  

1958 m. jam pagaliau buvo suteikta PAR pilietybė, tačiau po trijų metų Levsonas su žmona išvyko į Londoną, su savimi pasiėmę išlikusią fotografijų kolekciją. Londone jis sutiko ir fotografavo PAR politinį lyderį ir busimąjį prezidentą Nelsoną Mandelą. Netrukus jie vėl kraustėsi, ši kartą į Maltą. 1968 m. Leonas Levsonas mirė ir buvo palaidotas Marsa žydų kapinėse pietryčių Maltoje. 

Plačiau: 

Karina Simonson, „Gimtinės atmintis Pietų Afrikos fotografo Leono Levsono atsiminimuose“, in:  Akademinių darbų tautinių mažumų tematika konkurso laureatų tekstų rinktinė 2019-2021, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2022.  

Karina Simonson, „Žydų fotografai Pietų Afrikos Respublikoje XX a. 4–8 deš.: Leonas Levsonas ir Eli Weinbergas“, daktarės disertacija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 

Interviu su anūku Jonathanu Sternu, video, 2016.